Karpos – mažos grūdėtos odos ataugos, kurių gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje – yra labai dažnos, ypač tarp vaikų. Bet kaip atsiranda karpos? Karpas sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), gana nekenksmingas virusas, patenkantis į organizmą per pažeistą ir sausą odą. Virusas užkrečia išorinį odos sluoksnį sudarančias ląsteles ir po dviejų−šešių mėnesių užauga karpa:

Karpomis užsikrečiama dvejais pagrindiniais būdais:

• Per tiesioginį kontaktą. Karpos gali plisti tarp žmonių sveikinantis arba kitaip odai prisilietus prie odos. Taip pat galite vienos kūno dalies karpomis užkrėsti kitas pakrapštę karpą ir tada palietę pažeistą odą kitoje kūno vietoje.
• Per netiesioginį kontaktą. Karpomis galima užsikrėsti palietus daiktus kuriuos lietė užsikrėtęs žmogus, pavyzdžiui, rankšluostį, skustuvą, drėgnas grindis vonioje arba viešosiose vietose, kur paprastai vaikštoma basomis.

Kas gali užsikrėsti karpomis?

ŽPV yra labai užkrečiamas, bet susidūrus su virusu karpos ne visada atsiranda. Tai koncepcinis ŽPV poveikio modelis, rodantis, kad teorinis ŽPV poveikio laipsnis mažėja nuo vidaus į išorę.

Vaikai ir asmenys, kurių imuninė sistema sutrikusi

Karpomis užsikrėsti gali bet kas. Jų turi maždaug 10 procentų gyventojų. Bet jeigu jūsų imuninė sistema sutrikusi dėl ligos, tikimybė užsikrėsti karpomis padidėja. Vaikai taip pat labiau rizikuoja užsikrėsti karpomis, nes jų imuninė sistema nėra visiškai išsivysčiusi. Karpų turi net trečdalis vaikų nuo 4 iki 12 metų¹.

Karpų plitimas šeimoje

Remiantis Olandijos tyrimu¹, užsikrėsti karpomis labiau rizikuoja vaikai, kurių šeimos nariai turi karpų.

Mokykla ir darželis

Mokyklose užsikrėtusiems ŽPV moksleiviams atsiranda karpos. Šalyse, kuriose vaikai dažniausiai vedami į darželius, vaikų karpos irgi yra dažnesnės.

Gyvenimo būdas

Karpos plinta nukritus virusu užkrėstoms odos ląstelėms. Todėl rizika užsikrėsti padidėja voniose ir viešosiose vietose, kur paprastai vaikštoma basomis, pavyzdžiui, drabužinėse ir baseinuose.

Kaip išvengti karpų atsiradimo

Laikydamiesi šių rekomendacijų galite sumažinti riziką užsikrėsti papilomos virusu.

• Nelieskite karpų. Reguliariai, bet ne per daug, plaukite rankas. Jei prisilietėte prie paviršiaus, apkrėsto viruso, galite jį nuplauti, kol nepasiekė pažeistos odos.
• Tinkamai nusausinkite rankas ir naudokite drėkinamąjį kremą. Nusausintos ir drėkinamuoju kremu pateptos rankos neišsausės ir netaps jautrios papilomos virusui.
• Nesidalykite avalyne. ŽPV galima aptikti juo užsikrėtusių žmonių batuose ir kojinėse.
• Nesidalykite asmeninės higienos priemonėmis. Rankšluosčiai, skustuvai, dezodorantai, kosmetika ir daug kitų asmeninių daiktų irgi gali pernešti papilomos virusą.
• Nekramtykite nagų. Kramtydami nagus galite pažeisti odą ir pro žaizdeles gali patekti virusas.
• Rūpinkitės savo sveikata. Stipri imuninė sistema yra geriausia apsauga nuo karpų.
• Nevaikščiokite basi viešosiose vietose. Jei reguliariai lankotės sporto salėje arba viešuosiuose baseinuose, galite apsisaugoti nuo padų karpų avėdami šlepetes arba kitą apavą guminiais padais.

Karpų šalinimas

Jeigu jau užsikrėtėte karpomis tam, kad jų neišplatintumėte, geriausia būtų jas šalinti veiksmingu karpų šalinimo pieštuku EndWarts PEN. Karpas pašalinti gali būti sunku, bet jei to imsitės vos pastebėję pirmuosius karpų požymius, jums greičiausiai pavyks.